Darius Jurgelevičius
| Darius Jurgelevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1966 m. balandžio 8 d. |
| Veikla | Lietuvos žvalgybininkas, diplomatas, LR URM ir Valstybės saugumo departamento pareigūnas, teisininkas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Darius Jurgelevičius – Lietuvos žvalgybininkas, diplomatas, LR URM ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas, teisininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigė studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, įgijo teisininko kvalifikaciją.
Buvo pramoginės radijo stoties laidų vedėjas. Karjerą pradėjo LR užsienio reikalų ministerijoje. Laikytas perspektyviu diplomatu. Iš diplomatinės tarnybos perėjo į slaptąją, padarė stulbinamą karjerą, tapdamas VSD vadovo pavaduotoju[1]. „Socialiai aktyvus ir gabus URM pareigūnas, svariai prisidėjęs prie Konsulinio ir Teisės departamentų teisinės bazės kūrimo“. Kaip diplomatas nėra važiavęs į užsienį, vienintelė išimtis – kelionė su ESBO misija į Moldovą (komandiruotės laikotarpiu D. Jurgelevičiui buvo neteisėtai apskaičiuota 48 543 Lt ir išmokėta 33 000 Lt darbo užmokesčio, kai LR URM viceministrai Jonas Rudalevičius, Gediminas Šerkšnys ir Oskaras Jusys savo įsakymais pažeidė LR Vyriausybės nutarimą)[2].
Iki 2004 m. birželio 11 d. LR URM sekretorius, nuo 2004 m. birželio 11 d. VSD direktoriaus pavaduotojas[3]. 2007 m. liepą buvo įtrauktas į naujosios IAE statybos darbo grupę, kuriai skiriama dalyvauti bendrovės „Lietuvos energija“ vykdomose derybose bei konsultacijose su potencialiais partneriais dėl naujos atominės elektrinės ir jungčių su Lenkijos bei Švedijos elektros energetikos sistemomis projektų įgyvendinimo.
Iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas (iš užimamų pareigų atleistas LR prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu). 2009 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą grąžinti į darbą LR užsienio reikalų ministerijoje, tačiau LR užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas prašymo nepatenkino[4]. Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. – Gruzijos vidaus reikalų ministro Ivano Merabišvilio (g. 1968 m.) patarėjas[5].
Antisąjūdinės nuostatos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje pagarsėjo kaip komjaunimo aktyvistas, pasmerkęs pirmojo viešo antisovietinio mitingo, vykusio prie A. Mickevičiaus paminklo, dalyvius. 1987 m. tuomečio dienraščio „Komjaunimo tiesa“ (dabar – „Lietuvos rytas“) (1987 09 02) rubrikoje „Laikas ir tavo pozicija“ straipsnyje „Atkirtis“ buvo paskelbtas Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Teisės fakulteto studento Dariaus Jurgelevičiaus laiškas:
Noriu ir aš pasidalyti mintimis apie rugpjūčio 23-osios sueigą. Demonstracija - pati didžiausia veidmainystė. Tai Vakarų masinės informacijos priemonių darbas. Tačiau pagrindinis šios akcijos tikslas - apjuodinti mūsų persitvarkymo politiką ir vieną jos pusių - viešumą. Vakaruose tikėjosi, jog vadinamieji „kovotojai už Lietuvos laisvę“ susidurs su milicijos kordonais, juos areštuos, gal nuteis. Šito nebuvo! Niekas nelaikė už rankų žmonių, jų nevaikė, nekišo į milicijos mašinas. To tikrai nesitikėjo Vakarų masinės informacijos reporteriai. Kur tai matyta, kad Tarybų Sąjungoje vyktų antitarybinė akcija? Manom, tokios mintys užplūdo juos, kai jie pamatė visa tai. Bet dar labiau jie nuliūdo, kai paaiškėjo - liaudis nepritaria Vakarų pakalikų kalboms. Tai liudijo ir negausus susirinkusiųjų skaičius. Taigi viešumo politika, kuri dabar yra mūsų gyvenimo kasdienybė, įrodė savo privalumus ir jėgą[6].
Bylinėjimasis su žurnalistais, neetiški pasisakymai apie VSD pareigūną
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2008 m. gegužę D. Jurgelevičius pralaimėjo bylą prieš žurnalistus, kuriuos jis buvo padavęs į teismą dėl neva klaidingos informacijos paskelbimo. Ieškovas prašė paneigti po Vytauto Pociūno prieštaringos žūties, žurnalo „Ekstra“ straipsniuose skelbtą informaciją. Be to, D. Jurgelevičius norėjo, kad jam būtų priteista 100 000 litų už esą patirtą moralinę žalą.[7] Po mįslingos VSD pareigūno Vytauto Pociūno žūties žurnalui „Ekstra“ duotame interviu D. Jurgelevičus pareiškė: „Ir jei toliau vyks visas šis knaisiojimasis po tuos kaulus, tai ten išlįs tokių dalykų, kurie garbės visam šitam reikalui tikrai nepridės“".[8] Taip pat buvo prašyta paneigti kitą teiginį: „Akivaizdu, kad į VSD atėjus ne sąjūdininkui D. Jurgelevičiui, sąjūdininko Vytauto Pociūno likimas buvo iš anksto nulemtas.“[9]
Remiantis 2006 m. gruodžio mėn. LR Seimo patvirtinta parlamentinio tyrimo apie VSD veiklą išvada, „VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Jurgelevičius viešai neetiškai kalbėjo apie žuvusį departamento pareigūną“.[10] Piliečių judėjimas Piliečių Santalka parašė „Santalkos ir kultūros žmonių viešą laišką Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui“, kuriame prašyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų.[11] Prašymas pasirašytas svarbių Lietuvos kultūrai žmonių, tokių kaip Petras Repšys, Nijolė Sadūnaitė, Andrius Mamontovas ir kt.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „D. Jurgelevičius: gyvenimas ant teisėtumo ribos“ Rimantas Varnauskas, „Ekstra“, lrytas.lt, 2006-12-11 05:05
- ↑ „Pelningoji Moldova“ // „D. Jurgelevičius: gyvenimas ant teisėtumo ribos“ Archyvuota kopija 2011-01-13 iš Wayback Machine projekto. (psl. 3), lrytas.lt
- ↑ Infolex informacija
- ↑ „Darius Jurgelevičius į URM negrįš" Archyvuota kopija 2020-08-12 iš Wayback Machine projekto. CV.LT, 2009.08.21 13:44
- ↑ „Atleistas iš VSD D. Jurgelevičius įsidarbino Gruzijos ministro patarėju“ Archyvuota kopija 2009-09-22 iš Wayback Machine projekto. BNS ir lrytas.lt inf. 2009-09-14 16:58
- ↑ 1987 m. Dienraštis „Komjaunimo tiesa“, 1987 m. rugsėjo 2 d. rubrika „Laikas ir tavo pozicija“; rubrikos straipsnis „Atkirtis“
- ↑ www.bernardinai.lt „Darius Jurgelevičius pralaimėjo teismą žurnalistams“ 2008-05-28
- ↑ www.santalka.lt Lina Pečeliūnienė: Valstybės saugumas - ne isteriška boba 2006-09-12 Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ www.bernardinai.lt „Vienas iš VSD vadovų - su "specnazo" rekomendacija“ 2009-03-06
- ↑ www3.lrs.lt Parlamentinio tyrimo dėl VSD veiklos išvada. nutarimo Nr. X-990 2006-12-19
- ↑ www.santalka.lt Santalkos ir kultūros žmonių viešas laiškas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
|
Šis straipsnis apie Lietuvos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |